Pagrindinis paveikslo akcentas - besišypsančios mergaitės portretas. Pirmiausia, tai apskritai laimingo miestelio gyventojo simbolis. Tačiau ši mergaitė pasirinkta neatsitiktinai - ji žymi ir skaudžią holokausto istoriją. Tai Rosian Bagriansky-Zerner, žydų mergaitė, karo metais slėpta Kulautuvoje. Šios mergaitės ir dar kitų žydų vaikų išgelbėtoja yra paskutinio Kulautuvos dvaro savininkų Fugelevičių duktė Lidija. Rosian Lidiją prisimena taip: ,,Tai buvo nepaprasta moteris, gyvenusi neįprastais laikais, sugebėjusi įveikti siaubą ir sukurti gerumo ir užuojautos erdvę. Aš klausydavausi jos grojant pianinu, mokydavausi šokti ir visada žinodavau, kad ji mane apkabins ir pabučiuos. Mūsų santykiai buvo ypatingai šilti. Dabar aš suprantu, kaip ji rizikavo, ir suvokiu jos tikėjimo jėgą. Ilgą laiką to nesugebėjau suvokti."

Pati Rosian po daugybės metų šią nuotrauką išvydo eksponuojamą Niujorko oro uoste UNESCO parodoje. Aiktelėjusi iš nuostabos puolė skambinti renginio kuratoriams tardama: tai aš, gyvas istorijos liudijimas!

Autorė: Laura Slavinskaitė